IOM Global Corner:

2019-09-04

TMO Vilniaus Biuro ir Spinter pranešimas spaudai dėl tyrimo apie trečiųjų šalių studentus, studijuojančius Lietuvoje

Pagrindinis Lietuvos koziris pritraukiant užsienio studentus – šalies priklausymas ES ir visoje ES pripažįstamas aukštojo mokslo diplomas. Mažesnis šalies patrauklumas, lyginant su Vakarų Europos šalimis, kompensuojamas labiau prieinama studijų kaina, o kaimyninių ne ES šalių studentams taip pat įtakos turi mentaliteto / kultūrinis panašumas. Tokius rezultatus atskleidė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro inicijuotas tyrimas. 
Dr. Audra Sipavičienė, TMO Vilniaus biuro vadovė pastebi, kad daugelis valstybių kryptingai siekia pritraukti kuo daugiau užsienio studentų, jų skaičius auga ir Lietuvoje.  Nepaisant pozityvios dinamikos, nacionaliniu mastu apie trečiųjų šalių studentus turime nedaug informacijos  - kaip studentai sužino apie studijas Lietuvoje, kodėl renkasi čia studijuoti, kaip jie jaučiasi, su kokiomis problemomis ar iššūkiais susiduria. Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro reguliariai atliekami tyrimai yra bandymas užpildyti šią informacijos spragą. 
Kaip parodė 2018 m. pabaigoje atliktas tyrimas, prieš atvykdami į Lietuvą užsienio studentai dažniausiai nuogąstauja dėl kalbos barjero, kultūrinių skirtumų, finansų pakankamumo. Kultūrinius skirtumus geriausiai padeda įveikti draugai lietuviai, bendras gyvenimas bendrabutyje, o mažas anglų kalbos vartojimas visuomenėje vis dar matomas kaip nemaža Lietuvos problema. 
Pasak  Igno Zoko, tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo, patys Lietuvos universitetai vertinami neblogai – tiek jų infrastruktūra, tiek personalo pagalba vertinama beveik 9 balais iš 10. Kiek prasčiau vertinama studijų kaina, tačiau turint omenyje kad Lietuvą dažniau pasirenka finansiškai jautrūs, norimose šalyse studijų negalintys sau leisti studentai, taip pat studentai iš mažiau turtingų kaimyninių šalių, šio vertinimo sureikšminti nereikėtų. 
Vienas didesnių iššūkių atvykstantiems studentams – migracijos biurokratinės procedūros, kurios  trunka labai ilgai, be to,  visi dokumentai  iš užsieniečių reikalaujami pateikti lietuvių kalba.
Pasak sociologo,  nors dauguma atvykusių studentų patys moka už studijas ir formaliai turi teisę dirbti iki 20 val. per savaitę, realiai dirba tik trečdalis. Nemaža jų dalis dirba per atstumą arba internetu darbdaviams savo gimtosiose bei kitose užsienio valstybėse. Kliūtimi įsidarbinti Lietuvoje tampa lietuvių kalbos nemokėjimas. Studijų metu dauguma studentų verčiasi su gana nedideliais biudžetais: pusė jų per mėnesį išleidžia iki 300 Eur, trečdalis - iki 500 Eur. 
Dr. Audra Sipavičienė pastebi, kad Lietuva dar neišnaudoja galimybės išlaikyti talentingus ar paklausias specialybes turinčius studentus Lietuvoje: nors kas antras studentas norėtų arba bent svarstytų galimybę pasilikti Lietuvoje po studijų, kitame projekte „Kurk Lietuvai“ atliktas tyrimas parodė, kad realiai po studijų Lietuvoje lieka tik apie  7 proc. šių studentų.  Neramina ir tai, kad tik šiek tiek daugiau nei pusė studentų iki tyrimo žinojo apie galimybę po studijų pasilikti Lietuvoje.
Pasak TMO Vilniaus biuro vadovės, žiūrint į šią temą valstybiškai, užsienio studentų pritraukimo politika šiai dienai yra pačių universitetų iniciatyvų visuma, bet ne kryptinga valstybės politika. Nėra nei bendros vizijos, nei šį procesą koordinuojančios institucijos. Nesant tokios politikos Lietuva neišnaudoja savo potencialo svarbioje paslaugų eksporto srityje, nors reikia pripažinti, kad atskiri universitetai yra nemažai nuveikę ir sukaupę reikiamos patirties – t.y. ne tik  sugeba pritraukti šiuos studentus, bet ir tinkamai jais pasirūpinti.
 „Sieksime, kad universitetai aktyviau dalintųsi gerąja praktika ir patys aktyviai dalyvausime procese, nes tiesioginė konkurencija tarp Lietuvos universitetų šiuo atveju labai nedidelė – globaliame pasaulyje  dauguma studentų renkasi tarp skirtingų šalių aukštųjų mokyklų, o nauda gali būti reikšminga:  didelė užsienio studentų bendruomenė leidžia geriau jaustis čia studijuojantiems studentams bei rekomenduoti studijas kitiems, auga pačių studijų anglų kalba kokybė“ – ateities planus vardija dr. A.Sipavičienė.